pavargystė

pavargỹstė sf. (2) K; RBTob5,27 neturtas, skurdas, vargas: Jis yra per šitą nuopuolį su savo pačia ir aštuoniais kūdikiais po visam į pavargystę parėjęs LC1887,18. Iš savo pavargystės ką dovanoti N.